Pirmiausia reiktų žinoti, kad Rahu - tai asura (demonas) Svarbhanu. Pirminė sanskrito žodžio „asura“ reikšmė yra dieviškas. Vėliau šis žodis įgijo priešingą reikšmę ir yra verčiamas kaip „demonas, blogoji dvasia“, t.y. Devų (devas – suras) priešininkas.
Sanskritas dažniausiai verčiamas į anglų kalbą, kuri neturi reikiamų atitikmenų, dėl to sanskrito žodžiai gali būti ne visada teisingai suprantami. Tai nėra tas pats, kas yra demonas krikščioniškoje pasaulėžiūroje. Ramajanoje minimas asura Ravana gerai išmanė vedas,
turėjo ypatingų galių ir buvo atsidavęs Šyvai. Todėl Rahu nėra vien tik blogis ir tamsa.
Taigi, nuo ko pradėti dirbti su savo Rahu? Pirmiausia nusiimti Rahu iliuzijų šydą ir pasiraitoti rankoves darbui su savimi. Pavyzdžiui, jei Rahu yra Liūto ženkle, turime vystyti saviraišką ir lyderystę. Kur čia gali būti iliuzijos?
Svajonė dirbti vadovaujamą darbą/vadovauti kitiems ir tuo pačiu atėjus į darbą galvoti, kada čia greičiau grįšiu namo, čia ne mano darbas ir ne mano sritis, kuo greičiau atsikratau paskirtu darbu, tuo greičiau einu namo, kai darbo nėra, užsiimu savo reikalais internete ir t.t.
Kodėl Rahu yra iliuzija ir savotiška saviapgaulė? Reikėtų nukeliauti į vandenyno maišymo istoriją, kuri aprašyta puranoje „Šrimad Bhagavatam“. Asura Svarbhanu įsitaisė tarp Saulės ir Mėnulio (Devų) ir paslapčia nurijo amritos – nemirtingumo eliksyro,
kurį dalino pats Viešpats Višnu pasivertęs nepaprasto grožio mergina vardu Mohini. Amrita buvo skirta tik Devoms. Svarbhanu tai greitai suprato ir pasinaudojo proga apgauti patį Višnų, už ką vėliau buvo perkirstas pusiau sudaršana čakra ir iš gailesčio paliktas gyventi.
Nuo to laiko jis klajoja danguje kaip Rahu ir Ketu, Asuros galva ir uodega.
Džiotiš astrologijos klasikiniuose tekstuose Rahu ir Ketu įvardinami kaip planetos (grahos). Nors tai tėra du taškai danguje – Saulės ir Mėnulio orbitų susikirtimo taškai. Kaip aš sakau: „tik du taškai danguje galintys visiškai suknisti pasaulinius ir asmeninio gyvenimo įvykius“.
Nes būtent jie yra esminis dalykas vykti Saulės ir Mėnulio užtemimams, tarsi savotiškas atskaitos taškas.
Vakarietiškai pasaulėžiūrai, kokia ji bebūtų: įtakota krikščionybės, akademinė, „mokslinė“, gruobuoniška kitų kultūrų (gerokai aukštesnių) ir t.t. atžvilgiu, tekstas „Šrimad Bhagavatam“ ir kiti kūriniai tėra mitai, atseit kaip graikų mitai. Bet šį kartą ne apie tai.
Šį kartą apie darbą su savimi. Planas.
1. Sužinoti savo Rahu galima suvedus bet kurioje nemokamoje astrologinėje programoje savo gimimo datą. Pakanka tik datos. Interneto paieškos sistemos, suvedus raktinius žodžius „astrology chart calculator“, išmeta tuzinus puslapių. Ten ir pamatysite, kokiame zodiako ženkle yra Jūsų Rahu.
2. Panagrinėti pati zodiako ženklą. Ką jis Jums sako?
3. Paklausti savęs: „su kokiomis iliuzijomis gali būti susijęs šis ženklas, ar jos galioja ir man?“. Pavyzdžiui, mano minėtas Liūtas – saviraiška, karalius, lyderystė, kilnumas ir pan. Ar tai nėra susiję su išdidumu ar pasipūtimu? Gal nieko nedarau, tik vadovauju visiems? Ar tikrai esu atsakinga/as už kitus?
Esu vadovas/lyderis ar tai tik įvaizdis? Ir pan.
4. Pradėti darbuotis ir iš tikrųjų atspindėti bei vystyti stipriąsias Rahu ženklo savybes. Rahu rodo šio įsikūnijimo/gyvenimo kryptį ir siekiamybę, kad vienaip ar kitaip gyvenimas pakreips Rahu ženklo link.
Užstrigau.
Užstrigimas, kai niekas nesikeičia ir jaučiamės prastai, nes niekas nesikeičia. Užburtas ratas. Užstrigimas pirmiausia yra prote. Labai greitai galima tai sutvarkyti – pusvalandis pranajamos ryte pakeičia kvėpavimo modelį ir sutvarko protą. Pranajama yra pranos, gyvybinės jėgos paskirstymas kūne.
Ši gyvybinė jėga palaiko visa gyvastį žemėje. Kai protas nukvakęs, piktas, priekabus, tai kažkas negerai su gyvybinės energijos tekėjimu praniniame/subtiliame kūne.
Gimimo horoskopo nagrinėjimas yra karmos nagrinėjimas, nes ši žemė yra karmos laukas. Žmogus turi galimybę keisti savo karmą. Norint švelninti planetų įtaką astrologijoje naudojami taip vadinami „vaistai“ arba įvairios upajos.
Kadangi planetos visų pirma yra Dievybės, tai atliekami Dievybių garbinimo ritualai, įvairūs ugnies ritualai, teikiama labdara, daromi įvairūs aukojimai ir geri darbai, recituojamos mantros, laikomąsi tam tikrų įžadų ir pan.
Ritualai taip pat gali būti atliekami mintyse, vaizduotėje, nes tai yra susiję su tam tikru pasiaukojimo virsmu viduje.
Upaja galėtų būti paprasčiausias pasižadėjimas sau VEIKTI ir konkretus veiksmų planas, net jei nėra jokio išgryninto tikslo. Upajos esmė – tvirtas tikėjimas atliekant konkrečius veiksmus ir laikantis sau duotų įžadų.
Užstrigimas dažniausiai susijęs su apatija, nenoru, tingėjimu, sumišimu yra tamsos (tamas) energija. Tai inercija – ne veiksmas. Planas reikalingas tam, kad išjudėtume iš tamsos energijos, kad pradėtume veikimu kurti tam tikrą vyksmą.
Nes tai yra pereinamasis laikotarpis iš vieno etapo į kitą. Ir galu gale tai yra mūsų karma. Buvimas nežinioje ir kančioje yra sielos skalbimas, charakterio ugdymas. Kartais tai gali tęstis daug metų, o kartais net visa gyvenimą.
Puranoje „Šrimad Bhagavatam“ sakoma, kad atsitapatinti nuo pasaulietinių prisirišimų reikia ne vieno gyvenimo.
Tai ką pirmiausia reikia padaryti? ATSITAPATINTI NUO UŽSTRIGIMO SAVO PROTE.
Siūlau paskirti sau vieną vakarą ir padaryti jį ypatingu. Reikės tik popieriaus ir rašiklio savo veiksmų planui susirašyti. Lapą galima padalinti į kelias dalis ir vienoje jų susirašyti prigimtines savo savybes, kurios reiškiasi jau nuo vaikystės ir atkreipti dėmesį, kaip jos veikia įvairiose mūsų veiklose, skirtinguose darbuose.
Pavyzdžiui dėmesys smulkmenoms pasitarnauja kruopštumo reikalaujantiems darbams, nesvarbu, ar patinka tie darbai. Svarbu suvokti savo prigimtį, o darbo vietą galima pasikeisti. Jei ko ir reikia atsikratyti tai nepasitenkinimo savimi, kad gyvenimas vyksta ne pagal mano norą.
Mūsų prigimtis (sva dharma) yra tam, kad pasitarnautume visumai, neprisirišę prie galutinio rezultato ir prie patinka, ar nepatinka. Būtent čia reikia įdėti daugiausia darbo. Taigi, mūsų planas turėtų apimti veiksmus, kurie pirmiausia yra susiję su tuo, kas yra mums po nosimi. Nes būtent tai yra mums skirta pagal mūsų karmą ir dharmą (prigimtį).
Galime ir nieko nedaryti, bet jei karma ne kokia, tai greitai gausime per nosį. Tada galima įtraukti tiesiogiai tai, kas yra susiję su veikla, kurią svajojame daryti.
Kai kyla klausimas, ar man tiktų/palanku būtų užsiimti konkrečia veikla, reikia imti ir daryti. Labai greitai paaiškės. Jei neskirta, tai bus iš karto užtrauktas rankinis stabdis. Siūlau žiūrėti paprasčiau, gyvename daug gyvenimų, dėl to turime daug pomėgių. Ar pomėgis yra šio gyvenimo pašaukimas?
Štai, kur klausimas! Kita vertus kaip rodo pats gyvenimas ir gimimo horoskopai, labai dažnai matau maišytą įtaką. Visko po biški arba keletas veiklų skirtinguose gyvenimo etapuose.
Į savo veiksmų planą svarbu įtraukti, kaip vertiname savo pajėgumus užsiimti viena ar kita veikla, įskaitant savo fizinius, psichologinius, psichinius, dvasinius duomenis. Tam tikros savybės įgyjamos per laiką ir praktiką. Vadinasi, kaip ir sakiau, reikia VEIKSMO!
