Svajonių veikla

Kaip išgryninti savo svajonių veiklą gyvenime? Ar reikia suprasti, ką turime daryti šiame gyvenime? Kaip žinoti, kad einame savo sielos keliu?

Manau, kad mes visada sąmoningai ar nesąmoningai einame savo sielos keliu, nes nuo pat atėjimo į šią žemę mes visada esame kelyje. Kartais žmonėms atrodo, kad šiame gyvenime egzistuoja koks tai mistinis jų pašaukimas ir astrologas konsultacijos metu jį įvardins. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai esame pervargę, dirbame nemėgstamą darbą, nežinome, ko imtis šiame gyvenime, kažko trūksta, nesugebame įžvelgti savo stipriųjų asmenybės pusių ar tiesiog kritiškai save vertinti.

Darbas yra skirtas užsidirbti tam, kad pragyventume. Šią sritį horoskope nusako šeštas būstas. Karjera arba pripažinimas, statusas visuomenėje, žinomumas, įtakingumas yra dešimtas būstas. Pastarojo būklė rodys mūsų pasiekimus gyvenime. Svajonių veikla yra tai, ką mums patinka daryti ir tai nebūtinai turi reikšti darbą arba karjerą. Svajonių veikla yra tai, ką mėgstame daryti ir užsiimtume, net jei už tai negautume pinigų.

Gyvename ne vieną gyvenimą ir atsinešame labai daug savybių bei gabumų, kurie kartais nieko konkretaus nesako ir dėl to sukelia didelę sumaištį žmogaus gyvenime ypač kritiniais etapais. Retai matau horoskopus su ryškia artistiškumo, lyderystės, sporto, meno, mokytojavimo ir pan. linija. Pastebėjau, kad labiausiai panikuoja tie, kurie turi gerą Merkurijų, dėl to yra labai įvairiapusiški: moka visko po truputį ir nieko konkretaus. Tokie žmonės yra smalsūs bei gabūs įvairiems dalykams, geriausiai gali atsiskleisti kaip administratoriai ar tiesiog visų galų meistrai. Kaip taisyklė jiems tai nepatinka ir netinka, jie nori kažko tokio labai konkretaus, pavyzdžiui: tapti geru masažistu, rašytoju, lyderiu, sėkmės mokytoju ir pan. Bet juk įvairiapusiškumas, smalsumas, įvairovės troškulys ir yra jų prigimtis – profesija, pašaukimas, tai yra savybės už kurias jie gali gauti gerą atlyginimą. Viskas, ką reikia padaryti tai iš naujo įvertinti savo savybes, buvusias ir esamas darbovietes, apsvarstyti darbo sau galimybę, užsirašyti tikslus ant popieriaus lapo. Be abejo yra žmonių, kurie specializuojasi tik siauroje srityje, pvz. darbo apskaitos buhalterė didelėje įmonėje, tam tikros srities chirurgai ir t.t. Tuomet jiems svarbiau gera darbovietė, jos sudarytos darbo sąlygos.

Na, o kai iš esmės netenkina daroma veikla, tuomet ….

1. VAIKYSTĖ
Reikia nukeliauti į vaikystę. Taip. Į tą vietą nuo kurios save atsimenate ir keliauti iki dabarties. Prisiminti ir apgalvoti tai, ką labiausiai mėgote veikti, ką patinka daryti dabar. Planetos horoskope visada yra mūsų sąmonė, charakteris ir polinkiai, kuriuos atsinešėme į šią žemę. Tai rašau remdamasi astrologija, išminčių Jaimini ir Parashara sutromis ir kt. senoviniais tekstais. Senovės išminčiai įvardindavo šventas ateityje gimsiančias asmenybes su atitinkamais planetų deriniais. Mes nesame išimtis, visa tai užkoduota danguje. Vaikystė yra tas etapas, kuomet esame arčiausiai savęs.

Net jei Jums atrodo, kad tokios savybės, kaip kapstymasis močiutės darželyje, išdaigų krėtimas, lėlių plaukų kirpimas ir t.t. yra nereikšmingos, nuvertinate save. Netoliese gyvenantys buvę banko darbuotojai iškeitė savo darbo vietas į šilauogių ir kanapių ūkį, grįžo prie savo šaknų, atrado ramybę laukuose… Kiek žinote tokių istorijų, kada žmonės sugrįžta prie to ką vienaip ar kitaip mėgo daryti vaikystėje?

Tik prabudimas turi ateiti natūraliai… nieko nereikia skubinti.

2. ALCHEMIJA. Kaip viską apjungti?
Kartais tenka sutikti žmonių, kuriuos gyvenimas stipriai blaškė į visas puses. Jie išbandė pačias įvairiausias veiklas, kurios atrodytų tarpusavyje niekaip nesuderinamos. Nepaisant to, kad gerokai įpusėjo savo gyvenimo kelią, jie nesijaučia užtikrinti. Ateina ir jauni, labai universalūs, įvairiapusiški, talentingi žmonės, kurie nori išgryninti savo veiklą. Priežastis aiškinu, remdamasi įvairiomis astrologinėmis technikomis (charakterio ir kt.jogomis, prognozavimu, planetų stiprumu – avaštomis, šad bala ir t.t.).

Besikeičiantys pomėgiai ir nieko konkretaus. Nematau čia nieko blogo, nieko dėl ko reiktų pergyventi. Kiekviename gyvenimo etape keičiasi mūsų matymas ir vertybės, kinta norai, skoniai ir poreikiai… Kasmet vyksta pokyčiai, kuriuos galime matyti astrologiškai, remiantis laikotarpių prognozavimo dašomis. Ne visada laikotarpių kaita būna sklandi ir maloni. Dažnai esame tarsi spraudžiami į kampą, atrodo, kad viskas tik blogėja, esame visiškai pasimetę. Tai ŽENKLAS AUGTI: susiimti, sutvirtėti, išbūti, keisti kryptį ir žingsniuoti į priekį.

Mes visi mes turime įvairių gebėjimų, polinkių. Kūrybingumas yra juos apjungti ir pritaikyti. Puiku atsikratyti įvairių senų nuostatų: aš niekada neravėsiu, negyvensiu kaime ir t.t. Kartais nesuvokiame, kaip gerai ar blogai galime daryti vieną ar kitą veiklą, jos neišbandę. Kartą turėdama nulinę patirtį vaikų priežiūros srityje, sugebėjau kuo puikiausiai tris metus išdirbti dviejų pametinukių aukle :). Visos surinktos patirtys, net jei atrodo, kad jos neturi nieko bendro su mūsų svajonių veikla, yra reikalingos ir formuoja mūsų asmenybę ir profesinę patirtį. Niekada nežinia, ko gali prireikti ateityje 😀

Mano atveju skaitymas ir vaikiška svajonė parašyti knygą buvo lemiantis veiksnys tam, kuo dabar užsiimu. Vaikystėje susipažinau su astrologija, įvairiomis filosofinėmis kryptimis. Noras gauti atsakymus, sužinoti ir patirti kitą išmatavimą, skatino kuo daugiau skaityti ir davė postūmį pakeisti savo veiklą. Nėra nesuderinamų sričių: maisto gamyba, buvimas namuose, gamtoje, šuns dresūra ir kt. man viskas apsijungė į vieną – astrologiją, kuri tapo gyvenimo būdu 🙂 Visi šie pomėgiai padeda vienas kitam, pavyzdžiui maisto gamyba ir iš to kilęs vaišingumas virsta noru pamaitinti žmogų žiniomis, išmintimi, o kartais tiesiog pasirūpinti, kad nebūtų ištroškęs ar išalkęs fiziškai. Maistas sušildo ir suartina. Išsakytas žodis konsultacijos metu taip pat gali sušildyti, uždegti vilties kibirkštėlę, paskatinti judėti tolyn.

Kartais užtenka tik akimirkai stabtelėti ir suvokti, kaip viskas tarpusavyje yra susiję. Nebūtina išskirti vienos konkrečios veiklos. Neskubėti užtrenkti nemylimos darbovietės durų, nes ten pasilikusios neišmoktos pamokos keliaus kartu ir tuomet vėl lydės nesėkmės bei nepasitenkinimas. Geriau likusiu laisvu laiku nuo darbo žingsnelis po žingsnelio plėtoti savo norimą veiklą. Paskutinėje darbovietėje laisvą laiką išnaudojau astrologijai, savišvietai ir t.t. Krizės laikotarpiu darbo vietoje sugebėjau perskaityti keletą knygų…o kur dar du kartus perskaityta „Bhagavad Gita“, kuri visai stogą nurovė…

3. VISKAS TIK BLOGAI…
Nesiblaškyti. Atsikeliam ryte ir darom tai, ką tą dieną turime padaryti: eiti į darbą, išplauti langus, aplankyti tėvus, pabaigti skaityti knygą ir t.t. Kiekvienu gyvenimo etapu dirbame tuose darbuose, kuriuos turime duotajam laikui apmokėti sąskaitas ir kt. Jei nepatinka darbas, darbovietė, kolegos, bet kokiu atveju pravartu kritiškai įvertinti save, savo atliekamą darbą ir lūkesčius.

Pravartu prisipažinti, kad nesam tokie jau angelai…Pravartu įsivesti daugiau disciplinos: keltis anksčiau, medituoti, atsisakyti dalyvauti darbinėse apkalbose ir kt.

Savo paskutinėje darbovietėje galėjau dirbti dar ilgus metus… Viduje labai kankinausi ir nežinojau, ką galiu pakeisti. Dirbau iš inercijos. Šiandien džiaugiuosi, kad išbuvau ir neišėjau anksčiau. Savo laiku gavau protingą patarimą, kad jei traška braška visos gyvenimo sritys (santykiai, namai, darbas, finansai, sveikata) ir jei bent viena iš jų garantuoja saugumą, tai duotuoju laiku pasistengti tą sritį išlaikyti. Mano atveju tai buvo darbas. Atėjus tinkamam laikui, išsikėliau užduotį – darniai išeiti iš esamos darbovietės, su padėka. Taip ir nutiko.

4. PATIRTIS
Būna, kad norint keisti veiklą ar dirbti sau, tenka nemažai patobulėti ir sukaupti daugiau gyvenimiškos patirties. Norint pokyčių, pirmiausia turi keistis mūsų sąmonė, elgesys, požiūris, veiksmai, bet ne darbo vieta. Sutinku nemažai žmonių, kurie pabuvę įvairiuose saviugdos seminaruose, nori patys užsiimti panašia veikla. Čia visada esu atsargi, labiau akcentuoju žmogaus prigimtį, prognozavimo pagalba tikrinu, ar laikotarpis palankus. Jei trūksta tam tikrų duomenų gimimo horoskope, juos privalu lavinti ir daug dirbti. Labai svarbu, kad lūkesčiai būtų adekvatūs, tuomet lengviau priimti karčias patirtis. Visada sakau “Taip” sveikai nuovokai ir Tėkmei. Jei Tėkmės nėra, pravartu nedaryti staigių judesių.

Ir ačiū Dievui, kad man Gyvenimas anksčiau laiko nesuteikė galimybės praktikuoti vedinę astrologiją, kad turėjau tiesiog dirbti. Tuo metu labai labai kentėjau, nesupratau, ką man daryti, kur išeiti. Bet kažkas viduje labai stipriai laikė darbe. Dabar žinau, kodėl taip vyko: mano sąmonė tuo metu buvo kažkur dugne, turėjau pereiti labai daug etapų, išmokti labai daug pamokų.

Įgyta darbinė patirtis praverčia dabar. Kiekviena darbovietė, kurioje dirbau, ten sutikti bendradarbiai, įvairios malonios ir nemalonios patirtys mane išaugino ir šiandien rašau šį tekstą Jums 😉 Paskutinė darbovietė leido įsitvirtinti materialiai, laisvu nuo darbo laiku studijuoti astrologiją ir atsisiųsti kalną knygų…

5. GYVENIMO VINGIAI.
Kartais mes aiškiai žinome kuo norime tapti ir ką veikti, bet gyvenimo aplinkybės liudija visai priešingus dalykus. Kad ir kiek stengiamės, norima sritis nesivysto. Trūksta parako. Nepeikite savęs, jei gyvenimas nepateisina jūsų lūkesčių, ypač dabar, kai reklama feisbuke trimituoja, kad reikia atrasti savo pašaukimą, mylimą veiklą, gerai iš jos uždirbti ir t.t.

Dažnai vietoj tiesaus kelio į tikslą, sukame ratus, varome zigzagais per aplinkkelius…

Ir vėl eilinį kartą sėdime duobėje. Na mums taip atrodo, kad tai yra duobė, nes niekas neišjuda ir nesikeičia. Tuomet pati didžiausia klaida yra klausti, kada tai pagaliau pasibaigs? Antra klaida yra manyti, kad aš viską gerai darau ir taip stengiuosi, už ką man taip nesiseka? Lauk šias mintis iš galvos ir marš prie darbo! 😀 Turim sau pabūti prievaizdais ir laikytis režimo, disciplinos. Jei durys, kurias baladojame, niekaip neatsidaro, nepuolame ieškoti langų, kaip prasmukti. Imamės darbų ir veiklų, kurios laukia nesulaukia mūsų dėmesio. Laikinai.

Kai atlikau vieną didžiausių savo asmeninių žygdarbių – pagaliau sugebėjau atsisveikinti su darboviete, aiškiai žinojau, kad kursiu verslą. Kitu atveju net nebūčiau išėjus iš darbo. Kaip matot, su verslu nenuskilo, o atrodė, kad turiu visas galimybes… 😀

Labiausiai padėjo kasdienės rutinos laikymasis: kėlimasis anksčiau, meditacija, kvėpavimas, tie patys keli jogos pratimai, nesibaigiantys namų ir lauko ūkio darbai, amžinas šuns vedžiojimas ir t.t. Tai buvo rėmai, stuburas. Rutiną turime susikurti patys. Tai stuburas nuo kurio priklauso mūsų būsimos veiklos sėkmė. Visiems rekomenduoju daugiau gamtos, daugiau fizinių, lauko darbų, darbo su augalais, žeme, vaikščiojimo basomis žeme ir pan. Gyvybinė energija trykšta iš žemės, ja galime pasikrauti, ji įžemina ir padeda įžeminti mūsų troškimus. Pažinkime pirmapradę žemės energiją, grįžkime prie savo šaknų. Mylima veikla visada išsirutulios savaime, jei nesprausime savęs į rėmus ir nereikalausime, kad iš jos žūt būt turime pragyventi, išlaikyti šeimą ir t.t. Tam galima susirasti tiesiog darbą. Laikiną.