Rašau tiems, kurie dirba sau ir ne tik. Trumpa įžvalga apie abipusiai vertingus mainus. Kaip svarbu mokėti atsidėkoti ar atsiskaityti tinkamai ir laiku, kad kita pusė neliktų it musę kandusi.
Atsimenu savo pirmas dienas, kada pradėjau dirbti sau, kuomet pajamos ir išlaidos buvo apskaičiuotos minučių tikslumu... ir kuomet išgirsdavau atsakymą: „Na, neturiu grynųjų, pervesiu vėliau, pervesiu kitą dieną“, nors sąlygos būdavo sutartos iš anksto.
Kaip svarbu gauti pelnytą atlygį iš karto, kai atidirbai nuo dūšios! Juo labiau, kai metei visus savo darbus ir net pertvarkei savo dienotvarkę. Koks svarbus tas abipusis apsikeitimas pinigais, dėmesiu ar padėka! Taip gimsta bendrystė, įsisuka mainų ratas, apimantis dar daugiau žmonių.
Savaime suprantama, kad gyvenime dažnai padedame kitiems nesitikėdami jokios naudos, nes tiesiog tai gera daryti! Bet deja negalime tikėtis labdaros iš elektros, dujų, vandens ir kitų pragyvenimui reikalingų šaltinių.
Todėl turime save ir savo paslaugas teisingai įvertinti, nes visada gausime tiek, kiek jaučiamės verti. Kaip svarbu išlikti ramiam, kuomet nuoširdžias pastangas padėti kiekvienas vertins skirtingai ar net pagal savo sugedimo laipsnį.
Adekvatus savo paslaugų įvertinimas materialia išraiška susijęs su kompetencija ir teikiama verte, net jei jos neišeina pačiupinėti. Todėl būkime vieni kitiems dosnūs ir dėkingi. Dosnumas ir gebėjimas atsidėkoti priklauso nuo turimų ir kaupiamų dvasinių išteklių.
Jei esame šykštūs sau ir kitiems, pats laikas užsiimti dvasinėmis praktikomis ar pagalvoti, ką darome ne taip dvasinių praktikų metu ir jas sustiprinti. Darniai tekanti vidinė dvasinė energija aprūpins mus viskuo ir patys dosniai pasirūpinsime kitais.
Ko gero vienas smagiausių įvertinimų už geležinę kantrybę buvo pinigų banknotas su pasakymu „čia be grąžos“. Pamaniau, kad ir aš taip galiu atsiskaityti! Ir atsiskaičiau ne kartą Patiko!
Pasistenkime gyventi taip, kad nei viena pusė neliktų it musę kandusi, nes ne visi geba pasisakyti apie norėtą gauti atlygį, o tie, kam labiausiai reikia, niekada neprašo... Dykai gautos žinios nepasitarnaus ir neatneš taip trokštamo pagerėjimo.
Pasidalinkite su tais, kam Jūsų manymu šios įžvalgos būtų naudingos.
P.S. Patarimas pradedantiesiems dirbti sau ir ne tik: geras pasakymas „mylėkim vienas kitą kaip broliai, bet rokuokimės kaip žydai“. Verta įsigilinti norint suvokti šio išsireiškimo teisingą reikšmę.
Mylime vienas kitą, aukojamės ir padedame vienas kitam, bet tuo pačiu gauname teisingai pelnytą atlygį. Kad būtu paprasčiau veiklos žaidimo taisykles nustatome iš anksto, supažindiname užsakovą ir jų laikomės viso žaidimo metu.
Nes tai, kas savaime suprantama mums, pavyzdžiui gavus paslaugą iš karto atsiskaityti, nebūtinai bus suprantama kitam. Todėl iš anksto galime apsidrausti ir save apsaugoti nuo galimo skaudulio „it musę kandus“, kada negali atvirai pasakyti ar paprašyti to,
kas tau teisėtai priklauso dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių, kas galiausiai nueina užmarštin... Taip, užmarštin šiame fiziniame, bet ne dvasiniame gyvenime. Todėl pravartu apgalvoti ir savo paties elgesį kitų atžvilgiu.
Ką čia bepridursi gebėti vertinti savo teikiamas paslaugas ir laiką yra menas.
